Šių laikų pasaka apie architektą – svajotoją, statantį futuristinį namelį medyje, gūdžiame miške. Jo pasiryžimas sukurti naują gyvenimo modelį turi patirti įvairius išbandymus. Drąsa, nuoširdumas ir paprastumas padeda jam kaip pasakoje pasiekti „pusę karalystės ir princesės širdį“, kitaip tariant, brandą ir meilę. Laimė tol neprarasta, kol svajonė apie ją dar gyva.
1961-ieji. Tėvas ir Dukra, likimo išskirti per antrą pasaulinį karą, bando susitikti Berlyne. Tėvas – iš Tarybų Lietuvos, Dukra – JAV emigrantė. Nors Sovietų sąjungoje atšilimas, o Berlyne dar nepastatyta siena, bet šaltasis karas artėja prie savo apogėjaus, ir palankios geografinės bei politinės susitikimo aplinkybės pasirodo besančios apgaulingos. Atvykusį į Berlyną Tėvą imasi globoti užsimaskavę […]
