100 pėdų

Truputėlį primirštas amerikiečių horror filmų žanras, ar bent jau senokai matytas, kai name prasideda nesuprantami angamtinių jėgų siautėjimai. Šiuo atveju viskas ir panašiai, tik į namą neatsikrausto naujieji gyventojai, o grįžta į savo namus moteris, tačiau negyventi, o kuriam laikui įkalinama policijos namų areštu. Iš karto darosi truputėlį įdomiau. Kaip ir įspraudžiama į spąstus. Tas kažkas neužilgo pasirodo. Tiesa pasakius, tai lyg ir buvo savaime suprantama, bet keletas netikėtumo faktorių, bei sąlyginai kokybiškas atlikimas praktiškai ir prikaustė iki filmo pabaigos. Net pati istorija man pasirodė ganėtinai orginali. Be to, aplinka pripildyta neramios muzikos, situacija vis labiau artėjanti link beviltiškumo, kai išsigelbėti šansų atrodo minimaliai (bet dėl happyendo vis tiek neabejojama :)). Keletas filmo scenų privertė atsigręžti į azijietiškus vaiduoklius, tačiau visumoje šį filmą bandyti gretinti su azijos horror nesiryžčiau. Gal, net paprasčiau jį įsprausti tarp šiandieninių kino teatrinių horror. Kam jau pabodę azijietiškos ghost story, šitas filmas manau labai tiks repertuaro paįvairinimui.