12 įtūžusių vyrų

Aukščiausio įvertinimo filmas vertas dėl kūrėjų sugebėjimo stipriai sudominti žiūrovą nepaisant to, kad visas filmo veiksmas vyksta tik vienoje patalpoje, tik kelias valandas, filme tik kalbamasi. 12 prisiekusiųjų ginčijasi dėl verdikto, kai ‘kaltas’ atveju teisiamasis turėtų ‘atsisėsti į kėdę’. Vienas paskui kitą narpliojami liudininkų parodymai bei įkalčiai. Pasakojimai apie teismus, kaltinimus, žmogžudystes visada įdomūs. Šis skiriasi dar ir tuo, kad didysis filmo klausimas yra ne ‘kodėl’ arba ‘taip ar ne?’. Filme supriešinamas įsitikinimas ir pasmerkimas myriop su ‘pagrįsta abejone’, kurios atveju teisiamasis negali būti pripažįstamas kaltu. Filmas ne tik mąsto, bet ir ugdo mąstymą. Žiūrovas verčiamas atidžiai stebėti, analizuoti, įtemptai mąstyti ir, manau, kiekvienas pabando ‘įstatyti’ save į prisiekusiojo poziciją bei pagalvoti, kaip pasielgtų tokioje situacijoje. O filmo galybė ir įtaigumas, manau, slypi meistriškai sukurptame tekste ir puikioje vaidyboje.