A Girl Walks Home Alone at Night

Fin de siècle (XIX a. pabaiga) tuometiniams žmonėms atrodė kaip aukso amžius bei neregėto klestėjimo eros pradžia. Kylantys gyvenimo standartai, industrinės revoliucijos vaisiai bei mokslo – didžiųjų techninių atradimų (ko verta jau vien 1851 m. Didžioji paroda Londone) laikai įkvėpė didžiulį optimizmą pažanga ir civilizacija. Tačiau trapūs gerovės pamatai, sukurti užvaldytų „barbariškų tautų“ eksploatavimo pagrindu, atnešė ir kitą jausmą – slaptą regreso baimę, grįžimo į laukinę pirmykštę būseną, slypinčią po išpuoselėtu fasadu galimybę. Bremo Stokerio „Drakula“ yra turbūt geriausias slaptų visuomenės „svetimo“ ir „svetimo tarp savų“ baimių eksternalizavimo literatūroje pavyzdys, ar bent jau garsiausias. Per daugiau nei šimtą metų vampyro motyvas transformavosi, prisitaikydamas prie kintančios visuomenės poreikių, tačiau visą laiką išliko žmonių vaizduotėje. Šiame filme jis pateikiamas dar vienu rakursu – įsivaizduojant kraują siaubiančią pabaisą modernumą ir turtingas tradicijas jungiančios persiškosios Irano kultūros kontekste.