Amelija iš Monmartro

Meilės mieste Paryžiuje gyvena jauna, žavi ir naivi mergina vardu Amelija. Nuo pat vaikystės į pasaulį ji žiūrėjo visai kitokiomis akimis. Sukrėsta netikėtos mamos mirties (tiesiai ant jos užkrito nuo Noterdamo katedros nušokusi savižudė turistė iš Kanados) ir visiškai nekreipiančio į ją dėmesio gydytojo tėčio, kuris buvo prilietęs dukrelę tik vieną kartą ir tai per medicininį patikrinimą, ji pradėjo domėtis labai keistais dalykais – pastebėti pačius nereikšmingiausius dalykus (pvz. vabzdį ant kino ekrano), užlipus ant namo stogo, suskaičiuoti, kiek žmonių Paryžiuje tą akimirką patiria orgazmą, kolekcionuoti akmenukus, kaišioti ranką į statinę su grūdais ir t.t.Užaugusi Amelija dirba kavinėje ir gyvena išnuomotame bute Monmartro rajone, bet jaučiasi labai vieniša. Tačiau ateina diena, po kurios viskas apsiverčia aukštyn kojom. Per televizorių pamačiusi reportažą apie tragišką princesės Dianos mirtį, Amelija paleidžia iš rankų buteliuko kamštelį, kuris nurieda iki kambario sienos ir išjudina iš vietos vieną plytą. Už jos mergina suranda senovišką dėžutę su nepažįstamo žmogaus nuotrauka, plastmasiniais kareivėliais ir kitokiomis smulkmenomis. Pamačiusi, kokį džiaugsmą suteikė ta dėžutė jos savininkui, Amelija nusprendžia padėti kitiems likimo atstumtiems žmonėms ir tampa savotiška fėja. Mergina įtikina senyvo amžiaus dailininką, kad jam visai nereikia kasmet pastaruosius 20 metų tapyti to paties paveikslo; išlaisvina savo draugę nuo jai nepatinkančio buvusio meilužio ir įperša jam kitą romantišką moterį; pavagia vieną savo tėvo restauruojamą dekoratyvinį nykštuką ir priverčia patikėti, kad šis keliauja po pasaulį; labai originaliu būdu numalšina daržovių parduotuvės savininko pyktį ir sutaiko su jaunu darbuotoju, kurį nepagrįstai kaltino nesąžiningumu; padirbinėja jau mirusio žmogaus meilės laiškus namo šeimininkei, įsitikinusiai, kad mylimas vyras ją paliko. Galiausiai Amelija suranda dienoraštį-nuotraukų albumą ir įsimyli jį parašiusį vaikiną, kurio niekada nematė ir nebuvo susitikusi. Mergina tiesiog įtikėjo, kad būtent Nino yra jos širdžiai skirtas draugas. Jis telefono atsakiklyje palieka labai juokingus pasveikinimus, laisvalaikiu dirba pornoparduotuvėje, vieną kartą per savaitę vaidina vampyrą atrakcionų parko siaubo kambaryje ir kolekcionuoja nepavykusias nekokybiškas nuotraukas. Iš dienoraščio Amelija sužino, kad jos svajonių vaikinas labai nori išsiaiškinti žmogaus, kurio nuotraukas suranda prie kiekvienos Paryžiaus momentinės fotokabinos, asmenybę ir nusprendžia pagelbėti Nino, palikdama įvairiose vietose savo nuotraukas, kurios turėtų parodyti vaikinui kelią iki kavinės. Jeigu jų susitikimas vis dėlto įvyks, tai bus nepakartojama proga pasakyti žodžius “Aš tave myliu”.