Amitvilio košmaras

1974–ųjų lapkričio 14–osios vakarą Safolko policijos nuovadoje suskambo telefonas. Drebantis balsas kitame ragelio gale pranešė apie klaikias žudynes Amitvilyje, Oušeno aveniu 112-tame name. Atvykę į nusikaltimo vietą, detektyvai rado negailestingai išskerstus šešių žmonių kūnus. Vienintelis likęs gyvas šeimos narys Ronaldas Defo Jaunesnysis po kelių dienų prisipažino nužudęs savo tėvus ir brolius su seserimis. Į klausimą, kodėl jis tai padarė, vaikinas atsakė, kad jam žudyti liepė balsai, sklindantys iš namo sienų. Praėjus metams nuo šiurpių įvykių šį namą įsikėlė Lacų šeima. Džordžas (akt. Rajanas Reinoldsas) ir Keti (akt. Melisa Džordž) manė suradę savo svajonių namą. Ketei ir Džordžui atrodė, jog tai idealūs namai auginti tris mažus jų vaikus. Tačiau name slypintis blogis greitai pabunda iš snaudulio. Namuose prasideda keisti ir nepaaiškinami įvykiai. Šeimą ima persekioti košmariškos vizijos ir šiurpą keliantys balsai. Mažoji Ketės ir Džordžo dukrelė Čelsi (akt. Kloje Morets) ima bendrauti su paslaptingąja įsivaizduojama drauge Džoudi Defo – mergaite, prieš metus žuvusia nuo brolio rankos. Keti griebiasi paskutinio šiaudo, norėdama apsaugoti savo šeimą nuo kerštingų dvasių. Ji pasikviečia kunigą, kad šis pašventintų namą. Tačiau tai nepadeda. Kunigas bejėgis prieš pykčio pritvinkusias ir ramybės nerandančias sielas. Jos Lacų šeimai atsiunčia žinutę – „Palikite namą“. Siaubo apimta Ketė pastebi, jog keistai elgtis pradeda ir jos vyras – Džordžas. Jis kasdien vis daugiau laiko praleidžia namo rūsyje, o iš jo išlindęs, paklaikusiomis bepročio akimis nužiūrinėja žmoną ir vaikus – lyg jų nepažinotų. Paslaptinga, šiurpi jėga masina Džordžą ir jis rūsyje ima leisti ne tik dienas, bet ir naktis. Blogio karalijos prieigose klaidžiojantį Džordžą užvaldo namo balsai. Jį kankina vizijos, kurių Džordžas jau nebegali atskirti nuo realybės. Apimtas regėjimų Džordžas atranda koridorių į siaubingas paslaptis slepiantį ypatingą kambarį. Vyras, smalsumo vedamas, o gal pykčio ir blogio, susikaupusio namo sienose verčiamas, praveria „Raudonojo kambario“ duris. Paskutinioji užtvara, saugojusi Lacų šeimą nuo lauk besiveržiančio blogio, pašalinta. Atidaręs uždraustojo slapto kambario duris Džordžas, jau pats to nesuvokdamas, išlaisvina šiurpias, gaivališkas jėgas. Namas, iš pradžių atrodęs lyg taikus šeimyninis lizdelis, atgyja. Lacų šeimą užklumpa klaikus košmaras, kurio neatsikratysi, liepęs sau pabusti. Nes tai ne sapnas, tai – realybė. Filmas „Amitvilio košmaras“ pastatytas, remiantis realiais įvykiais, papasakotais realiai egzistuojančių Keti ir Džordžo Lacų.