Apsimetėlis

Teksaso valstijoje trylikametis Nicholas Barclay’us išeina iš namų ir dingsta kaip į vandenį. Po trejų su puse metų sielvarto ir nežinios apimtą amerikiečių šeimą pasiekia stulbinanti naujiena – policija surado berniuką gyvą kažkur toli Ispanijos provincijoje. Jis paaiškina, kad ištvėrė nežmoniškus kankinimus ir pabėgo nuo mįslingų pagrobėjų. Ekstazės apimta berniuko šeima nutaria tuoj pat jį parsiskraidinti, nepaisydama neįtikėtinų ir sveiku protu nesuvokiamų aplinkybių. Bet dar keistesni dalykai prasideda, kai Nicholas kartu su vyresniąja seserimi grįžta į Teksasą. Šeimos nariai, giminaičiai ir ypač mama šiltai priima vaikiną, kuris teigia esantis Nicholas. Tačiau jo išvaizda kelia įtarimą. Juk mėlynakis blondinas sūnus grįžo tamsesnės odos spalvos, tamsesnių akių ir pakitusiu balso tembru. Kas turėjo įvykti, kad Nicholas taip neatpažįstamai pasikeistų ir netgi pradėtų kalbėti su ryškiu akcentu? Bet kodėl tuomet šeima nepastebi akivaizdžių skirtumų? Jeigu į Teksasą atskraidintas žmogus tikrai nėra dingęs be žinios Barclay’ų šeimos vaikas, tai kas jis toks? Ir kas iš tiesų nutiko Nicholasui?Nominuotas Sundance Grand Prix ir eilėje kitų festivalių, “The Imposter” laiko aukščiausias pozicijas kino kritikos sąraše rottentomatoes.com (96%) ir čia jau tik bandydamas nuleisti šiek tiek lūkesčius įsikišiu pasakydamas, jog nėra filmas be trūkumų. Kaip ten bebūtų, tai kalbančių galvų istorija. Nors ji ir prilygsta, o paradoksalumu net smarkiai lenkia močiučių, kurios vidurnaktį, po skambučio, bet kam konteineryje gali palikti visas savo santaupas, kad tik išgelbėtų savo anūką (tik paskui prisiminusios, kad turi tik anūkę), vis tik, kad istorija tokia paaiškėjo tik po fakto. Tad režisieriui neliko nieko kito, kaip tik kalbinti visus jos dalyvius, o vėliau laike karpyti ir dėlioti visų jų prisiminimus. Taip, galvų pasakojimus papildo po fakto atkurta vaidybinė istorija, bet gi supranti, jog tai netikra – tik gelbstintis iš dar liūdnesnės situacijos.