Apu trilogija: Kelio daina

Satjadžito Rėjaus debiutinis filmas ir pirmoji dalis jo legendinės “APU TRILOGIJOS” ramiai, atsargiai ir atidžiai nagrinėja šeimą, gyvenančią žemiau skurdo ribos, atokiame apaugusiame Bengalijos kaimelyje. Tai buvo pirmasis trilogijos filmas, pareikalavęs daugybės laiko, iškilusių finansinių problemų, jėgų, kantrybės ir pastangų. Jį charakterizuoja nepakartojamas vizualinis grožis, kruopelytė humoro ir emocinis dosnumas. Šis darbas paskelbė pasauliui apie naujojo, savito ir nepaprastai reikšmingo režisieriaus atsiradimą meniniame kino pasaulyje ir tapo indiškojo kino debiutu Vakaruose ir kitur. Tėvas, pradedantysis rašytojas, palikęs žmoną su dviem vaikučiais ir visiškai senole tetulyte, išvyksta į miestą ieškotis laikino darbo ir spręsti savo šeimos likimą. Vargstančiai ir neturtingai šeimai su kiekviena diena vis sunkiau išgyventi, trūkstant ne tik maisto, vaistų, bet ir viso kito, taip pat atlaikant ir kaimynų puolimus ir užgauliojimus. Vaikų mama vis niršta, kad senolė tetulė vis per daug valgo, kai tuo tarpu vaikai laksto kad ir linksmi, bet alkani. Tarp šių visų sunkiai pakeliamų dalykų, atskleidžiamas tikrasis žmogiškasis būties grožis, šeimos tradicijos ir meilė gamtai. Toliau viskas rutuliojama su tokia idealiai nufilmuota komuliatyvine stiprybe, kad tiesiog neįmanoma atsitraukti nuo šio didžio kūrinio nė sekundėlei. Tačiau žmogaus gyvenimas yra universalus, visi mes turime įvairiausių problemų, todėl ši juosta taip stipriai ir paliečia bet kurį, net ir patį „šalčiausią“ žiūrovą.