Atmerk akis

“Ar tiki į Dievą?”- paklausė efektinga brunetė raudona suknele ir spustelėjo akceleratorių iki galo. Po šiurpios avarijos vyras išgyveno, tačiau jo veidas liko kraupiai subjaurotas. Tai buvo tik pradžia. Cezaras buvo tikras laimės kūdikis: jaunas, turtingas ir neįtikėtinai patrauklus. Kaip ir kiekvienas, jis valgė, miegojo ir mylėjosi. Ir dar. Vienos moters žodžiais, jis nemėgo pasirodyti du kartus su ta pačia mergina – kad nesusigadintų reputacijos. Savo 25-o gimtadienio vakarėlyje Cezaras sutiko Sofiją. Ją atlydėjo geriausias draugas Pelajo, tačiau tai nesutrukdė jiems praleisti vakaro kartu. Ta moteris buvo ypatinga. Cezaras palydėjo ją namo. Ji darė kavą, jis žiūrėjo senas fotografijas. Ir netikėtai pajuto bundant nepažįstamą jausmą – meilę. Tą naktį Cezaras beveik patikėjo, jog sutiko savo gyvenimo moterį. Ryte gyvenimas atrodė kitoks: mielesnis, šviesesnis… Tačiau čia pasirodė Nuria, Cezaro praėjusį vakarą palikta draugužė. Ji pasiūlė sėstis į automobilį ir jis sutiko. Tuomet jis dar nežinojo, kad padarė didžiausią klaidą gyvenime. Įskaudinta Nuria atkeršijo ypač žiauriai. Ji užsimušė, jis liko gyvas. Dar nežinia, kam pasisekė labiau. Po avarijos, kuri neatpažįstamai subjaurojo vyro veidą, riba tarp Cezaro košmarų ir realybės išsitrynė. Jei Nuria žuvo avarijoje, kodėl ji vėl gyva? Cezaras prisimena, kad jo veidui buvo padaryta operacija, tačiau kodėl vis dar reikia slėptis po kauke? Ar Cezaras išprotėjo, ar niekaip negali pabusti iš baisiausio savo košmaro?