Graikas Zorba

Šis filmas susuktas pagal garsų to paties pavadinimo Nikos Kazantzakio romaną, kuris susilaukė ne tik ekranizacijos kine, bet pagal jį pastatytas ir baletas. Sukurtas Michael‘io Cacoyannis‘o 1964 metais, savo laiku filmas buvo nominuotas septyniems „Akademijos apdovanojimams“ ir iš jų laimėjo tris- už geriausią scenografiją, kinematografiją ir už geriausią antraplanį vaidmenį, kurį atliko Lila Kedrova, filme vaidinanti Hortenziją. Filmas pasakoja dviejų vyrų draugystės istoriją. Bezilis (Alan Bates), pusiau graikas pusiau anglas, laukiantis kol laivas jį nuplukdys Kreton, sutinka Aleksą Zorbą (Anthony Quinn), turintį ir kitų vardų: „Spagetis“, nes ištysęs, „Kalifornija“, nes buvęs Amerikoje ir galiausiai „Epidemija“, nes kur tik pasirodo, ten viską sujaukia. Šis graikas, turi rankas, kojas, kurios dirba darbus, taigi nieko nuostabaus, kad, šitaip įtikintas, Bezilis nutaria jį pasisamdyti. Kartu jie nuvyksta salon ir pradeda tvarkyti paveldėtą kasyklą, tam Zorba turi pakvaišusių idėjų, reikalingų tik įgyvendinti.Taigi, jie pradeda, bet koks būtų vyrų gyvenimas, jei jų gyvenime nepasimaišytų moterų? Zorbą įkyriai kankina, jaunystės svajose paskendusi ne pirmos jaunystės viešbučio savininkė, likusi keturis kart „našle“ kai po karo išplaukė jos generolai. Beziliui, vėl gi, ramybės neduoda našlė (Irene Papas), kurios geidžia visi salos vyrai, bet nė vienas negali jos turėti, tik jam- kaip paaiškina Zorba- atviros rojaus durys, tereikia ryžtis.Bet gyvenimas nėra vien tik linksmybės, kurios praeitų be pasekmių. Atrodytų, nėra čia nieko linksma- visi veikėjai filme turi ar įgyja skaudžias patirtis, kurios gali nutemti žmogų pragaro gijomis žemyn, jei tik jis leisis. Zorba to ir moko- atsilaikyti. Gyventi su aistra, neprarasti jos, kad ir kas benutiktiktų. Jam padeda šokis, humoras, optimizmas. Žinoma, galime į jį žiūrėti kaip į lengvabūdį mergišių, mėgstantį pasilinksminimus ir romą, bet tai nebūtų tiesa. Jis turi savų demonų ir skaudulių, kuriuos įveikinėja taip, kaip jam atrodo geriausia.