Kepėjo sūnus

Mažas salos miestelis susiduria su nemenkais finansiniais sunkumais. Turistų srautai sumažėję, o vietiniai gyventojai nebeturi apyvartinių lėšų verslo plėtrai. Didžiausią nuosmukį išgyvena užkandinė ir kepykla. Anė, vadovaujanti maitinimo įstaigai, visada svajojo tapti dailininke. Studijuodama Paryžiuje ji tikrai neketino gyvenimo paskirti mažai salai. Tačiau susirgus tėvui ji privalėjo perimti šeimos verslą ir taip pasiliko toli nuo savo svajonės. Metas Diuvalas, geriausias Anės vaikystės draugas, kepa duoną šeimos kepyklėlėje. Vaikinas tikrai neturi talento suktis virtuvėje. Bet pareiga yra pareiga. Miesto meras visais būdais stengiasi atgaivinti saloje kultūrinius renginius ir taip išlaikyti turistų srautus. Jis pakviečia čia pasirodyti Filipo Čandlerio baleto trupę. Pagrindinė grupės šokėja Nikolė pakeri Metą. Jo kepama duona akimirksniu tampa tobulai gardi. Vaikinas negali atsistebėti, kad gamindamas pagal tą patį receptą, iškepa tokią nepaprastai skanią duoną. Gandai apie pasakiškai gomurį džiuginančius kepinius pasklinda visoje saloje. Meto tėvas yra įsitikinęs, kad čia viskuo dėta meilė tarp Meto ir Nikolės. O kaip gi į tokius pokyčius reaguoja Anė? Ar ji pagaliau pripins sau, kad pati karštai myli Metą?