Kietas riešutėlis 4.0

Vienas geriausių visų laikų kino policininkų John‘as McClane‘as sugrįžta į didžiuosius ekranus ketvirtąjį kartą. Praėjus dvylikai metų nuo trečiojo „kieto riešutėlio“ ir net devyniolikai – nuo pirmojo. Bebaimio, vienišiaus, išskirtinai nepakantaus neteisybei Niujorko policininko vaidmuo Bruce‘ą Willis‘ą iškėlė į pirmojo ryškumo žvaigždes. Po trečios „Kieto riešutėlio“ dalies „visiems laikams“ užbaigęs John‘o McClane‘o erą, aktorius vis tik neatsispyrė nostalgijai ir sugrįžo prie šio jam ypač mielo vaidmens.Per pastaruosius dvylika metų gyvenimas nuėjo toli į priekį. Smarkiai patobulėjo technologijos, pasaulyje ypač sustiprėjo ne paprastų nusikaltėlių keliamas pavojus, o terorizmo grėsmė. Atsižvelgiant į dabarties realijas, šįkart senamadis policininkas John‘as McClane‘as teroristų planus siekia sužlugdyti, padedamas naujųjų laikų atstovo – sumanaus „hakerio“ Matt‘o Foster‘io (akt. Justin‘as Long‘as).Filmo veiksmas vyksta JAV sostinėje Vašingtone. Specialiosios tarnybos atskleidžia sąmokslą, kad naujausiomis technologijomis apsiginklavę nusikaltėliai Nacionalinės šventės – liepos ketvirtosios – dieną bandys įsilaužti į visos Amerikos pagrindinius ekonominius procesus kontroliuojančią sistemą. Negana to, nusikaltėliai vėliau planuoja perimti eismo kontrolės kompiuterius ir „desertui“ sugadinti elektros energijos bei vandens tiekimo sistemas ir nublokšti Ameriką atgal į „Tamsos amžių“.Kadangi kol kas jokių bandymų laužtis į sistemą neužfiksuota, kompiuterių specialistai bejėgiai ką nors padaryti. Į pagalbą tenka pasikviesti „žmogų iš praeities“. Policininką, dirbantį senaisiais metodais. Metodais tų laikų, kuomet didžiausias technologinis stebuklas buvo mobilusis telefonas ar nešiojamasis kompiuteris. John‘ui McClane‘ui į pagalbą duodamas jaunas „hakeris“ ir prasideda kvapą gniaužiančios lenktynės su piktadariais ir su laiku.