Lino: nuotykiai katino kailyje

Vieną akimirką – žmogus, kitą – žmogaus dydžio katinas. Nuotaikinga animacinė pasaka „Lino: nuotykiai katino kailyje“. Lino pragyvenimui užsidirba vaidindamas katiną. Apsivilkęs katino kostiumu, vaikinas linksmina vaikus jų gimtadieniuose ir kitose šventėse. Dažniausiai vaikai būna pikti ir nuolat tyčiojasi iš Lino. Nenuostabu, kad šis darbas vaikinui nusibodęs iki gyvo kaulo. Tačiau kito darbo nėra ir, galų gale netekęs vilties ką nors pakeisti, Lino kreipiasi pagalbos į paslaptingą burtininką doną Leoną. Tiesa, burtininkas iš jo nekoks ir pats donas tai žino. Tačiau išklausęs Lino vargus ir nusprendęs jam padėti, Loenas netikėtai sublizga. Jo burtai suveikia! Tiesa, ne taip, kaip tikėjosi Lino. Vaikinas pavirsta tikru didžiuliu žmogaus dydžio katinu! Ir staiga paaiškėja, kad ankstesnis jo gyvenimas buvo visai pakenčiamas. Ką daryti? Žinoma, reikia susirasti doną Leoną, kad šis jį vėl atverstų į žmogų. Tik kur tas Leonas prapuolė? Lino patraukia į kelionę, ieškodamas paslaptingojo burtininko. Savaime suprantama, gigantiško katino kelionė per miestą nėra tokia lengva ir paprasta kaip žmogaus. Lino turi slapstytis nuo kiekviename žingsnyje jį sekančių smalsių akių, bėgti nuo policijos, saugotis piktojo Vitoro spąstų ir kokiu nors būdu atsikratyti įkyrios mergaitės Pestinjos, kuri, atrodo, tiesiog įsimylėjo didžiulį kačiuką ir nė už ką nesutinka jo paleisti. Daugybė nuotykių ir nauji draugai lydi Lino kiekviename žingsnyje ir vaikinas pamažu supranta, ką reiškia būti ne tik katinu, bet ir žmogumi.