Meilė ir vertimas

Daktaro laipsnį besiginanti Džiulija Valters – tikra poliglotė. Mergina sklandžiai kalba aštuoniomis užsienio kalbomis. Didžiausia Džiulijos svajonė yra dirbti Gamtos istorijos muziejuje. Deja, visi planai gauti šį darbą žlunga, nes studentų darbo užmokesčio finansavimas tokioms pareigoms yra panaikinamas. Dabar Džiulija privalo rasti naują būdą užsidirbti. Kadangi kalbų mokėjimas – jos stiprybė, mergina nutaria pasiūlyti privačias kalbos pamokas trokštantiems patobulėti suaugusiesiems. Pirmieji užsakovai – pagyvenusi senjorų pora, norinti pasamdyti Džiuliją, kaip prancūzų kalbos mokytoją savo sūnui Danui. Dano mergina Kozetė – prancūzė. Ir akivaizdu, kad santykiai nesirutulioja pakankamai greitai vien dėl kalbos barjero. Prancūzų kalbos pamokomis Danas visiškai nesidomi, tad Džiuljetai tenka griebtis išradingumo. Ji pasiūlo vyriškiui vykti į Paryžių ir ten patobulinti žodžių tarimą ir praturtinti žodyną, o drauge ir supažindinti ją su savo mylimąja. Bemokydama Daną romantikos ir kaip įsiteikti Kozetei, Džiuljeta vis dažniau pagalvoja, jog jaučia Danui ne tik draugiškus jausmus… Ar prancūzų kalbos pamokos nebus lemtingos ne tik Danui, bet ir Džiuljetai? O gal pramokęs kalbos, Danas pagaliau pasipirš gražuolei Kozetei?