Mes buvome kariai

Tai yra ištrauka iš generolo Haroldo G. Moore`o ir karo žurnalisto Joe Galloway`aus autobiografinės knygos “Kažkada mes buvom kareiviai… ir jauni”, kurioje sudėti autorių prisiminimai iš JAV ir Vietnamo karo. Visas dėmesys skiriamas mūšiams prie Vietnamo teritorijoje tekančios upės Ia Dang.1965 m. lapkričio 14 d. malūnsparniai atgabeno į Ia Dango lygumą 450 karių iš 7-osios JAV oro divizijos. Jiems buvo suplanuota ypač lengva ir paprasta užduotis – surasti ir sunaikinti priešininką. Tačiau jaunų kareivių būriui vadovavęs generolas Haroldas G.Moore`as nesitikėjo, kad taip greitai pateks į pragarą. Praėjus kelioms akimirkoms po nusileidimo vyrus apsupo daugiau nei 2000 puikiai ginkluotų vietnamiečių. Po dviejų dienų amerikiečių būrys patyrė milžiniškus nuostolius – 79 žuvę ir 121 sunkiai sužeistas. Apie nesėkmingą karo pradžią sužinojusi Haroldo G. Moore žmona Julie stengėsi išlikti rami ir nuslėpti išgąstį ir nerimą nuo savo penkių mažų vaikų. Tačiau netrukus moteriai tenka išgyventi tikrą dramą, kai JAV kariuomenės vadai paprašo jos pranešti žuvusių kareivių žmonoms ir draugėms, kad jau niekuomet nepamatys savo vyrų gyvų.”Oscaro” premija apdovanotas scenaristas Randallas Wallace`as pats adaptavo knygos “Kažkada mes buvom kareiviai… ir jauni. IA DANGAS: Mūšis, kuris pakeitė karą Vietname” medžiagą filmui, kuriame vėl bus bandoma parodyti, kad karas – tai yra tikras pragaras. Prieš filmavimo darbus visi pagrindiniai aktoriai turėjo iškęsti kareivių treniruočių programą Benningo forte. Būtent iš jo 1965 m. rudenį 7-osios divizijos kariai išvyko į Vietanamą.