Mūsų tėvų vėliavos

„Oskaro“ laureatas režisierius Clintas Eastwoodas („Mergina, verta milijono“, „Menantis pikta“) pristato istorinį filmą apie II-ąjį pasaulinį karą. Filmo prodiuseris – „Oskaro“ laureatas Stevenas Spielbergas (“Šindlerio sąrašas“, „Gelbstint eilinį Rajaną“), filmo scenarijaus autorius – „Oskaro“ nominantas Paul Haggis („Mergina, verta milijono“). Filmas “Flags of our Fathers” yra paremtas to paties pavadinimo James Bradley bestseleriu apie žmogų, siekiantį geriau pažinti savo tėvą, karo mediką, II-ojo pasaulinio karo metu dalyvavusį Ivo Džimos (Iwo Jima) mūšyje Japonijoje. Daugiau nei 22 tūkstančiai japonų žuvo gindami už Manheteną mažesnį žemės lopinėlį, ir net 26 tūkstančiai amerikiečių krito arba buvo sužeisti norėdami jį užimti. Didžiausias kada nors surengtas jūrų armados puolimas ir brangiausias visų laikų mūšis, pradėtas JAV Jūrų laivyno, tapo lemtingu posūkiu kare. Mat tik užėmusios Ivo Džimos salą (Japonijos teritorija) Sąjungininkų pajėgos galėjo pradėti B-29 bombonešių reidus į Japonijos širdį, kas galiausiai nuvedė iki atominės bombos, pabaigusios II-ąjį pasaulinį karą. Ivo Džimos mūšis paliko vieną ryškiausių II-ojo pasaulinio karo vaizdų: nuotrauką, kurioje šeši kariai kelia Amerikos vėliavą Suribači (Suribachi) kalno viršūnėje, svarbiausioje Ivo Džimos salos vadavietėje. Įkvepianti nuotrauka, išsaugojusi ypatingą akimirką, tapo pergalės simboliu visai karo išvargintai tautai, o šeši įamžinti kareiviai akimirksniu tapo didvyriais. Kai kurie jų žuvo visai netrukus, net nenutuokdami, kad vienos nuotraukos dėka taps nemirtingais. Likusieji gyvi vėliavą iškėlę kariai visai nenorėjo tapti didvyriais ar pergalės simboliais. Vienintelis dalykas, kurio jie troško – likti fronte su karo draugais, kovojusiais ir žuvusiais be jokių fanfarų ir šlovės.