Muzika, suradusi mus

Ar jūs sugebėtumėte atskirti muziką iš paprastų kasdieninių garsų? Vėjas ošia, lietaus lašai susiduria su žemės paviršiumi, kompiuterio klavišai spragsi, krepšinio kamuolis bumpsi į aikštelės parketą, bendraujančių žmonių žodžiai susilieja, automobilių varikliai burzga ir t.t. Muzika visą laiką yra šalia mūsų, bet ne kiekvienas gali ją išgirsti ir skirtingus garsus sudėlioti į bendrą ritmą. Tokia yra esminė režisierės Kirsten Sheridan romantinės muzikinės dramos tema. Garsaus airių kino maestro Jimo Sheridano (“Mano kairė koja”, “Tėvo vardu”, “Amerikoje”) duktė sukūrė stipriai jaudinančią dramą, kurioje lengva įžvelgti magiškos pasakos niuansų. Nuoširdus filmas visai šeimai debiutavo Romos tarptautinio kino festivalio programoje “Alisa miesta”, kuri yra specialiai dedikuota jaunajai žiūrovų kartai ir pratina paauglius prie rimtesnio kino. Sparčiai progresuojantis vunderkindas Freddie Highmore’as (“Niekados šalies beieškant”, “Čarlis ir šokolado fabrikas”, “Geri metai”, “Artūras ir minimukai”) vaidina 11-os metų berniuką, kuris neseniai pabėgo iš vaikų namų ir atvyko į nepažįstamą Niujorką. Evanas jaučiai visiškai vienas, neturi namų, nepažįsta savo tėvų ir pradeda groti gatvėse, kol į jį atkreipia dėmesį ir prisiglaudžia kaubojiškai pasipuošęs keistuolis. Berniukas sugeba išgirsti muziką tiesiog gamtoje arba įprastuose miesto garsuose, o paskui išbarškinti melodiją gitaros stygomis ir mikliai sukurti žodžius dainoms. Kai Burtininku pravardžiuojamas vyriškis pastebi neįprastą mažojo muzikanto talentą, tai pakrikštyja jį Augusto Rašo sceniniu pseudonimu, padeda organizuoti koncertus ir nusprendžia pasinaudoti netikėtu bilietu į finansinę sėkmę. Tačiau Evanui neduoda ramybės nenumaldomas noras susirasti tėvus, kurių niekuomet nematė. Ji tikrai nežino, kad prieš 11 metų magiško atsitiktinumo dėka Niujorke susitiko ir aistringą vienos nakties nuotykį patyrė charizmatiškas rokeris iš Airijos ir virtuoziškai smuiku grojanti amerikietė. Jauniems tėvams tiesiog nusviro rankos išgirdus klaidingą gydytojų prognozę, kad jų kūdikis nepagydomai serga ir yra pasmerktas mirti. Jie paliko berniuką likimo valiai ir pasuko skirtingais gyvenimo keliais. Laila ir Luisas nepamiršo tos liūdnos dienos, bet net neįsivaizduoja, kad jų sūnelis vis dėlto liko gyvas.Pasakiškai gražiai nufilmuota drama yra stipriai susijusi su muzika, o melodingos įvairaus stiliaus dainos beveik nenutrūkstamai skamba 100 minučių. Filmas tikriausiai nepatiks cinikams, kurie neapkenčia lengvai nuspėjamų istorijų. Bet nereikia pamiršti, kad šiuo originaliu kūriniu režisierė labiausiai norėjo paliesti vienišų vaikų širdis ir stengėsi atkreipti dėmesį į tėvų pamestus vaikus, kurių pasirodymo šis negailestingas pasaulis galbūt mažiausiai laukė. Atverkite savo sielą jus nuolat supantiems muzikos garsams, kuriuos įstabiai sumiksavo kompozitorius ir “Grammy” premijos laureatas Markas Mancina. Labiausiai patyrę ekspertai jam prognozuoja “Oskaro” nominaciją už geriausią muziką.