Negyvųjų šnabždesiai 2: praregėjimas

Eibas, išplėštas iš mirties nagų, grįžta į žmonių pasaulį. Tačiau jo grįžimas skausmingas – vyras grįžta ne džiaugtis naujai dovanotu gyvenimu, o kentėti. Jis neteko pačių mylimiausiųjų ir artimiausiųjų – žmonos ir sūnelio. Patirta priešmirtinė agonija ir artimųjų netektis sukrečia Eibą ir apverčia visus jo pojūčius aukštyn kojom. Vyras įgyja gebėjimą matyti keistą šviesą, spinduliuojamą žmonių. Jis mato ir girdi tai, ko paprastų mirtingųjų ausys nepagauna. Tai balsai iš anapus – negyvųjų šnabždesiai. Vyro pečius užgula sunki atsakomybės našta – negyvėliai jam suteikia žinių, prieš kurias jis negali užsimerkti. Jų dėka Eibas gali numatyti, kurių žmonių laukia mirtis. Tai nelengva – jam tenka apsispręsti, likti pasyviu stebėtoju ar išgelbėti pasmerktuosius. Negalėdamas ramiai stebėti, kaip mirtis gviešiasi draugų ir pažįstamų gyvybių, Eibas ryžtasi juos gelbėti. Tačiau įsikišęs į lemties reikalus, jis greit supranta, kad padarinių negalės numatyti ir kontroliuoti…Kančios ir siaubo chaose Eibas sutinka Šerę. Šerė ir Eibas – likimo draugai: abu neteko artimųjų. Skausminga netektis suartina juos. Tačiau negyvėlių šnabždesiai pakužda Eibui, kad Šerė jau pasmerkta. Eibas žino, kad dar vienos netekties jis nepakels. Tik ne dabar. Tačiau išgelbėjęs Šerę nuo grėsusios žūties, Eibas nė neįsivaizdavo, koks likimas jų laukia. Grobio netekusi mirtis nesiruošia palikti jų ramybėje. Mirties pažymėtieji taip lengvai neišslysta iš jos nagų. Jis neatleidžia tiems, kas bando žaisti dievus ir jaukia jos planus. “Negyvųjų šnabždesiai 2: Praregėjimas” – 2005-ųjų trilerio tęsinys. Nenusiminkite, jei nematėte pirmosios dalies – siaubo ir šiurpuliukų užteks ir antrojoje dalyje. Kartą pamatęs šviesą tunelio gale, nuo jos nepabėgsi.