Nieko ypatingo

Trisdešimt penkerių metų langų valytojas Džonas vienas augina ketverių metų sūnų Maiklą. Motina paliko berniuką vos jam gimus. Vyrukų gyvenimas paprastas, susidedantis iš kasdienių ritualų, kupinas atsidavimo ir meilės. Tačiau Džonas serga, ir jam liko gyventi vos keli mėnesiai. Neturėdamas šeimos, į kurią galėtų kreiptis, vyras tarp svetimų žmonių bando rasti tuos, kurie rūpintųsi sūnumi po jo mirties. Likusias dienas jis praleidžia ieškodamas tobulų tėvų savo vaikui. Ar tai apskritai įmanoma? Kaip įvertinti šeimą per trumpą susitikimą? Ar jis tikrai pakankamai gerai pažįsta savo vaiką, kad galėtų pasirinkti tinkamą šeimą? Tikrais įvykiais paremta istorija papasakota itin subtiliai, toli gražu nesentimentaliai.