Nuotakos tėvas

Pagal Edvardo Striterio romaną. Niekas geriau už Stivą Martiną ir nebūtų įstengęs suvaidinti tėvo, kuris aukština vyro meilę moteriai kaip didžiausią žmonijos turtą… kol ši staiga paliečia jo paties dukrą. Tada jau prasideda tikra kiaulystė su nežmoniškai brangiai atsieinančia vestuvių marmalyne. Ir kai per visus rūpesčius tu nė nebespėji pabučiuoti visam laikui išvykstančios iš gimtųjų namų savo brangenybės, tave šiek tiek apramina tik skambutis iš oro uosto, kai ragelyje nuskamba: “Tėveli, aš tave labai myliu…”