Praradęs atmintį

Tie, kurie mylėjo Grahamą vakar negali tikėtis, kad šiandien jiems bus atsakyta tuo pačiu. Tas, kas pamils jį šiandien, gali skaudžiai nusivilti rytoj… Gal kartais, praradus atmintį, net ir neverta mėginti jos susigrąžinti?..Graham kenčia nuo ūmaus atminties praradimo. Jis pamiršta dalykus, kurie atsitinka vos prieš kelias minutes. Jis neatpažįsta artimiausių savo žmonių: žmonos Izabelės, mažylio sūnaus Antuano ir geriausio bičiulio Fredo. Kiekviena diena jam – nauja diena, naujas gyvenimas. Vienintelis būdas atsiminti bent tai, kas nutiko ką tik, – viską rašyti į užrašų knygutę. Šie užrašai – raktas savęs pažinimui, savęs identifikavimui. Graham dirba tarnautoju vienoje kontoroje, kur jį nuolat stebi ir “saugo” seksuali viršininkė Sabina, kuriai daugiau nei įdomus toks “netradicinis” vyrukas. Natūraliam Grahamo žavesiui negali atsispirti ir naujoji pažįstama Irena, kuri įsimyli jį vos pamačiusi. Tačiau kaip įsimylėti vyrukui, jei kaskart, kai sutinka šią moterį, jam tenka naujai susipažinti?! Kaskart patiriamas tas pats malonus pirmojo pasimatymo, pirmojo artumo jausmas; kaskart naujai patiriami meilės malonumai; kaskart naujos žiežirbėlės tarp dviejų vienas kitam patinkančių žmonių. Irenai tenka viską atsiminti vienai už juos abu. Pažiūrėjus filmą, supranti, jog nieko keisto, kad visi žmonės, kurie supa Grahamą, turi savų priežasčių ir nuomonių, reikia jam pasveikti ar ne. Vieniems to labai norėtųsi, kad viskas sugrįžtų į įprastas vėžes, kitiems, galbūt, dingtų šarmo kupini santykiai, kuriem šiuo atveju nelemta tapti nuobodžiais.