Pražūtinga audra

“Išplaukti į jūrą, tai yra tas pats kaip sėsti į kalėjimą. Skirtumas tik tas, kad žmogus turi galimybę nuskęsti”1991 m. ruduo. Eilinis žvejybos sezonas eina į pabaigą. Tačiau patyrusiam kapitonui Billy’ui Tyne’ui (akt. George’as Clooney) vis nesiseka. Jo vadovaujamo laivo “Andrea Gail” reisai baigiasi beveik nuostolingai. Už pagautą žuvį jis vos sugebėdavo sumokėti laivo nuomą, o komandos nariai tenkindavosi minimaliu atlyginimu. Žymiai geresnių žvejybos rezultatų pasiekia netgi moters Linda’os Greenlaw (akt. Mary Elizabeth Mastrantonio) vadovaujamo laivo įgula.Tačiau Billy’is Tyne’as nesiruošia pasiduoti. Jis planuoja dar vieną reisą į Šiaurės Atlanto vandenyną. Nors ir nelabai patenkinti, pagrindiniai įgulos nariai sutinka plaukti kartu. Jie tai daro dėl vienintelės priežasties – dėl pinigų. Vis dėlto vienas žvejys iš senosios gvardijos atsisako išvykti ir jį pakeičia Davidas Sullivanas (akt. Williamas Fichtneris), kuris labai nesutaria ir pastoviai riejasi su Dale’u Murphy (akt. Johnas C. Reilly). Šiam stambaus sudėjimo vyrukui labiausiai rūpi kaip išlaikyti mažą sūnelį ir nuo šeimos atitolusią žmoną. Panašios problemos kamuoja geraširdį Michaelą Moraną (akt. Johnas Hawkesas) pravarde “Bugsy”, kurį prieš ilgą kelionę padrąsina paskutinį vakarą sutikta moteris, ir pagarsėjusį miestelio mergauninką Alfredą Pierre’ą (akt. Allenas Payne’as). Prie senosios laivo įgulos prisijungia žvejys naujokas advokatas Bobby Shatfordas (akt. Markas Wahlbergas), kuris išvyksta į lemtingąją kelionę, nepaisydamas savo mylimos merginos nuogąstavimų ir blogos nuojatos. Jis pažada, kad tai bus paskutinis jo reisas į atvirą vandenyną. Žvejyba – tai vienintelis darbas, kurį jaunuolis puikiai išmano ir tikisi uždirbti daug pinigų. 1991 m. spalio 27 d. laivas “Andrea Gail” su šešiais žmonėmis išplaukia iš Gloucesterio uosto. Po kelių dienų jie pasiekia savo kelionės tikslą ir užmeta tinklus. Kaip bebūtų keista, žvejams nusišypso laimė. Jie traukia iš vandens vieną žuvį po kitos. Ant denio atsidūręs kruvinas ryklys dar pamėgina pasipriešinti, tačiau kapitonas Billy’is Tyne’as jį akimirksniu nudobia. Užmezgęs radijo ryšį su krante esančiais žmonėmis, Billy’is sužino, kad palei krantą pradeda siautėti nuo Karibų slenkantis uraganas Grace, kuris gali užtverti žvejams tiesiausią kelią namo. Patyrusi jūrininkė Linda Greenlaw pataria savo kolegai neskubėti ir pamėginti aplenkti audros židinį. Tačiau kapitonas nenori prarasti tokio neįprastai didelio laimikio, kurio vertė siekia apie 200 tūkst.$, nes sugedus laivo šaldikliui, sugauta žuvis gali sugesti. Jis ryžtasi šturmuoti ir įveikti audrą.Svarbiausiu metu “Andrea Gail” radijas sugenda ir įgula negauna naujausios informacijos apie oro salygų pasikeitimus. Kapitonas Billy’is Tune’as jau nesužinojo, kad šiltų srovių uraganas Grace susijungė su dar dvejomis audromis (viena iš jų šaltų oro gūsių audra nuo Kanados, o kita tradicinė tokiam metų laikui Šiaurės Atlanto audra), kurių neįmanoma įveikti su tokiu mažu žvejybiniu laiveliu. Žvejai net neįsivaizdavo su kokiu baisiu ir nekontroliuojamu gamtos monstru jiems teks susidurti. Žuvimi perkrautas laivas “Andrea Gail” taip ir negrįžo į krantą. Niekas nežino, kas nutiko šešiems drąsiems žvejams, kurių nesulaukė artimieji. Jų kūnai nebuvo surasti net po gausios paieškų operacijos, kurioje dalyvavo laivai ir lėktuvai. Metereologijos specialistai galėjo tik spėlioti, kad šis laivas pateko į patį milžiniškos audros sūkurį. Tai buvo tokia audra, kurią savo akimis matė galbūt tik keletas žmonių. Milžiniškos jėgos vėjas kėlė daugiau nei 30 metrų aukščio bangas (jas galima palyginti su maždaug 10-ties aukštų namu), nė akimirkai nenustojantis lietus buvo toks stiprus, kad netgi paukščiai nesugebėdavo skristi. Audra ne tik amžiams palaidojo jūroje plaukiojančius laivus, jachtas ir atskrendančius gelbėtojų sraigtasparnius, bet nuniojojo arčiau pakrantės stovinčius namus ir padarė didžiulės žalos vietiniams gyventojams. Todėl niekas nemėgino prieštarauti, kai metereologai pavadino šį mirtį siejantį gamtos reiškinį Amžiaus audra. Pirmomis dienomis ji neturėjo pavadinimo, kiek vėliau vietiniai žmonės ją pakrikštyjo “Helovyno audra”, bet patį tiksliausią pavadinimą sukūrė rašytojas Sebastianas Jungeris, parašęs knygą apie laivo “Andrea Gail” likimą ir baisiausią šio amžiaus audrą. Anot jo, tai buvo TOBULA AUDRA.