Raudonosios upės vaiduoklis

1817-ieji metai. Mažame Tenesio valstijos miestelyje gyvenantį fermerį Džoną Belą prakeikia kaimynystėje įsikūrusi moteris, pasak gandų besibičiuliaujanti su pačiu šėtonu. Keršydama už jai padarytą skriaudą, moteris pažada Belų šeimai atsiųsti didelę bėdą. Netrukus fermerio namuose prasideda keisti dalykai – čia ima lankytis vaiduokliai. Nasrus iššiepę vilkai ir maža mergaitė, pasidabinusi balta kepurėlė, nuolat persekioja jaunylę Džono Belo dukterį Betsę. O vieną naktį Betsę užpuola kažkoks nematomas padaras. Miestelio mokytojas Ričardas, kurį Betsė slapta įsimylėjusi, iš pradžių neigia šių keistų reiškinių mistinę prigimtį, tačiau kai poltergeistas prakeiktuose namuose ima lankytis kiekvieną naktį, mokytojas nusprendžia aprašyti šiuos įvykius dienoraštyje. Būtent jo užrašai po daugelio dešimtmečių padės įminti fenomeno, pavadinto Belo ragana, mįslę.