Ryšys

Nedaugelį dangaus kūnų supa tokia neigiama aura kaip kometas. Skirtingai nei realią grėsmę galintys sukelti meteoritai, jos iki pat naujųjų laikų buvo laikomos žemiškųjų nelaimių pranašėmis, maro, bado ir ligų nešėjomis. Štai net Šekspyras rašė: „Vargšų mirties dieną nespindi kometos, tik apie karalių mirtis skelbia dangūs“. Dabar į jas, žinoma, žvelgiama gerokai racionaliau, tačiau kino industrija tuo ir žavi, kad sugeba prikelti kažkada gajus prietarus ir panaudoti juos pačiuose neįtikėčiausiuose kontekstuose. Šiame filme paprastas bičiulių sambūris prie vakarienės stalo virsta neįprasčiausia velniava praskridus uodeguotajam dangaus kūnui. Sukrėsti ir išmušti saugių užtikrintumo vėžių jie bus priversti suabejoti ne tik savo draugais ir partneriais, bet ir pačiais savimi.