Vėžliukai gali skraidyti

Irako ir Turkijos pasienyje esančio Kurgistano kaimelyje gyvenantys žmonės desperatiškai trokšta sužinoti karščiausias naujienas. Vienintelis jų išsigelbėjimas yra 13-metis Soranas, kuris meistriškai instaliuoja palydovines antenas ir jau gavo “Satelito” pravardę. Berniukas organizuoja visus bendraamžius rinkti minas, kurių pilna aplinkiniuose laukuose, o po to ragina jas pardavinėti ir tokiu būdu užsidirbti pragyvenimui. Soranas įsimyli į kaimelį užklydusią benamę merginą liūdnomis akimis, kuri keliauja su nuo klastingo sprogimo nukentėjusiu broliu Henkovu ir aklu 3-jų metų berniuku. Kadaise užlipęs ant minos ir praradęs abi rankas Henkovas pasižymi neįtikėtina nuojauta. Jis visiškai neabejoja, kad greitai prasidės karas. Karas, apie kurį niekas neįspėjo Irako žmonių! Labai tikroviškas ir liūdnas filmas priverčia susimąstyti apie karo prasmę, o režisieriaus Bahmano Ghobadi užfiksuoti vaizdai tiesiog sukrečia. Šis jaudinantis kūrinys buvo apdovanotas 2004-ųjų San Sebastjano kino festivalio pagrindiniu prizu “Auksinė kriauklė”, užėmė antrąją vietą Čikagos kino festivalyje ir buvo įtrauktas į 2005-ųjų Berlyno kino festivalio programą “Kinderfilmfest”, kur iš vaikų sudaryta žiuri komisija skyrė jam “Stiklinio lokio” premiją už antrąją vietą. “Kai tik visi populiariausi TV kanalai pradėjo skelbti karo Irake pabaigą, tai aš nusprendžiau sukurti filmą. Man buvo liūdna ir nesmagu, nes Bushas ir Saddamas tapo pagrindinėmis naujienų laidų žvaigždėmis, o visi Irako žmonės kažkodėl liko pamiršti. Noriu dedikuoti šį filmą visiems pasaulio vaikams, kurie prieš savo valią tampa diktatorių ir fašistų žiaurios politikos aukomis”, – teigia režisierius Bahmanas Ghobadi. Visi už parduotus bilietus į šio filmo seansus surinkti pinigai bus skirti benamiams Irako vaikams.