Ypatingi santykiai

Ministro pirmininko Vinstono Čerčilio sugalvota frazė “ypatingi santykiai” apibūdino itin artimu politinius, diplomatinius, kultūrinius bei istorinius santykius tarp Didžiosios Britanijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų. Kai kurie transatlantiniai ryšiai buvo stipresni ir asmeniškesni, nei kiti. Taip buvo galima apibūdinti Vinstono Čerčilio ir Franklino Ruzvelto, Džono F. Kenedžio ir Haroldo Makmilano, Margaret Tečer ir Ronaldo Reigano, Tonio Blero ir Bilo Klintono santykius. Bent jau tuo metu. Oskarui nominuotas scenaristas bei filmų “Frostas prieš Niksoną” ir “Karalienė” prodiuserių komanda nusprendė kitu kampu pažvelgti į garsiausių pasaulio vadų žmogiškąją pusę. Per visą istoriją ne vienas JAV prezidentas ir britų ministras pirmininkas palaikė ypatingus santykius. Tokia sąjunga dar labiau sustiprėjo, kai Darbo partijos vadas Tonis Bleras susibičiuliavo su Bilu Klintonu. Energingas jaunasis politikas Bleras ir charizmatiškasis “vyresnysis brolis” Klintonas kartu svajoja paversti pasaulį pažangesniu. Kartu su žmonomis Hilari Klinton ir Čere Bler, juos visus sieja bendros ideologijos ir asmeninė draugystė. Klintonas padeda Blerui užtikrinti taiką Šiaurės Airijoje. Bleras atsilygina už paslaugą palaikydamas Klintoną Levinski skandalo metu. Bet jų santykius apsunkina krizė Kosove. Blero noras imtis veiksmų prieštarauja Klintono pragmatiškai reakcijai. Kai Bleras ryžtingai pasuka kitu keliu, o Hilari mėgaujasi sėkminga politikės karjera, Klintonas suvokia, kad Bleras pasirengęs naujai erai ir kitiems “ypatingiems santykiams” – su prezidentu Džordžu V. Bušu. Istorinėje dramoje Michael Sheen, Dennis Quaid, Hope Davis ir Helen McCrory pasakoja apie dviejų pasaulio veikėjų ištikimybe grįstą, bet audringą draugystę, užsimezgusią dėl politinių ryšių būtinybės.