Zebriukas Dryžius

Lietuvoje kilo diskusijos dėl per televiziją rodomų filmų dubliavimo į lietuvių kalbą – pasigirsta šnekų, jog šiuolaikiškoje vakarietiškoje valstybėje vertėtų filmus rodyti originalo kalba su subtitrais. Tuo pačiu metu, kino teatruose vaikiškų filmų dubliavimas į lietuvių kalba tampa tradicija: „Zebriukas Dryžius“ – jau trečioji juosta, kurios herojai kreipiasi į žiūrovą nacionaline kalba. Sako, trečias kartas nemeluoja.Būdamas trečiasis, „Zebriukas Dryžius“ vadinamas ir pirmuoju: pirmą kartą lietuviškai įgarsintas neanimacinis filmas. Šioje juostoje daugiausia kalba gyvūnai – su kompiuterio pagalba, bet padaryti taip, jog atrodytų natūralūs. Gyvūnų garsinimas pats geriausias, o epizodai, kuriuose kalba žmonės norint nenorint primena jau minėtą TV filmų garsinimą, kada diktorius kalba „ant viršaus“. Na, bet kalbant programuotojų terminais – „it‘s not a bug, it‘s a feature“ (tai ne klaida, o savybė): tikro žmogaus lūpų išraiškos neįmanoma pritaikyti kitai kalbai.„Zebriukui Dryžiui“ galima pridėti dar vieną epitetą „pirmasis“ – tai pirmasis filmas skirtas būtent vaikams. „Šrekas 2“ ar „Visa tiesa apie ryklį“ tuo tikrai pasigirti negali: sunku net įsivaizduoti, kaip interpretuoja tam tikrus epizodus vaikai, dar nemokantys skaityti titrų, bet sugebantys pagauti greitakalbe beriamą tekstą ausimis. „Zebriukas Dryžius“ nėra „sukramtytas“ kaip „Teletabiai“, bet, neužduoda ir tokių klausimų, į kuriuos atsakymus rastų tik tas, kurio amžius metais išreiškiamas dviem skaitmenimis (na, nebent jaunų eržilų pašnekesys apie gražų kumelės užpakaliuką).Kadangi pagrindinis šio filmo koziris yra lietuviškas įgarsinimas, verta paminėti ir tuos, kurie čia labiausiai nusipelnė: daugiausia ekspresijos įneša Vytautas Šapranauskas, įgarsinantis pelikaną, kuris įsivaizduoja, jog jį persekioja mafija bei Asta Baukutė, įgarsinanti ožką. Nė vienas kitas reikalo taip pat negadina, bet, visada galima išskirti lyderius ir autsaiderius. Kadangi bendras rezultatas geras, apie pastaruosius nekalbėsime.„Zebriukas Dryžius“ yra pirmasis filmas, kuris rodomas tik lietuviškai: originalo kalba Lietuvos kino teatruose filmo versijos apskritai nerodomos. Tai tik patvirtina tai, kas akivaizdu žiūrint filmą: lietuviškas garsinimas daug filmui prideda, bet nieko iš jo neatima. Štai „Šreke 2“ tautine versiją žiūrėję prarado Edie Murphy, kurio tikrai niekas nepakartojo.